užpūsti

užpū̃sti, ùžpučia, ùžpūtė 1. intr. pučiant patekti (apie vėją): Tarp kalnų, kur neužpučia vėjai, saulėj sirpsta geltoni laukai V.Mozūr. Nunešk tu šitą raganą, kur vėjai neažupučia, kur paukščiai neažuskrenda LTR(Ob). Tada broliai sako kumelei, kad nuneštų ją ten, kur ... vėjas neužupučia, joks žvėris neužeina, joks paukštis neužuskrenda BsPII176. Mieste šilčiau, vėjas ne tep ùžpučia Alv. 2. tr. pučiant rasti (apie vėją): Atsiskyrėlis jai sako: „Gal nebėr nė pasaulėje, kad nė vienas vėjas niekur nėra užpūtęs, apėjęs“ BsPII87. 3. intr. pradėti pūsti (apie vėją): Užpūtė vėjas tavo, ir užliejo anus jūrė I. Ant kurio [lapo] vė[ja]s užpūs, tuojau šalin nuopūs Mž62. | prk.: Žiūrėsim, iš kur vėjas užpū̃s (kaip bus) Srj. Bet netikėtai užpūtė naujas vėjas – ir tų neturtėlių gyveniman naujus troškimus ir naują viltį įnešė J.Bil. 4. tr. užklupti, paliesti (apie vėją): Katras vėjas pūtė, vis mane užpūtė LTR(Kp). O mane visi vėjeliai užpūs, visi lieteliai užlys JD1181. Kaip aš eisiu nuo savo močiutės, užpūs mane šiauriejie vėjeliai JV486. Užupūtė vėjelis pušelę, užusopo mergelei galvelę TDrIV17. Piemenėliai mažalėliai galu lauko laukelėlio: visi vėjai užupučia, visi lietai užlyja NS283. Prisiglausiu prie tvorelei – vėjelis užpūs NS1324. | prk.: Našlaitį visi vėjai ùžpučia (visi skriaudžia) Pkn. 5. tr. pučiant pakenkti (apie vėją): Aš ir pati nežinau, sesule: ar mane kas užkerėjo, ar gal vėjas užpūtė V.Krėv. Duris tamstai pravėrus, galėtų mane užpūsti kiaurapūtis Blv. Išeini lauka, tas vėjas ùžpučia kaklą, i užima tuojau Jrb. Vėjas ùžpūtė, i paralyžiavo Žal. Vėjo užpūstà [avis] (kvaituliu serga) Pun. Mieguosto vaiko neseka nešt an vėjo, ba župū̃s Rod. Kumelę turbūt vėjas ùžpūtė, kad šiandien tokia sustyrusi Up. 6. tr. K pučiant užnešti: Atejo žiema, ažùpūtė sniegu langus ir duris (ps.) Dv. Kelias užpū̃stas, geriau eit laukais Alv. Kelias užpū̃stas; velka [vėjas] pagal žemę sniegą Jnš. 7. tr. pučiant atvaryti, atnešti: Vėjelis lietų užpū̃s Ėr. Vėjas iš vakarų, gal užpūst lietaus Srv. Paduksis bedievio yra kaip plaukelis, kurį vėjas užpučia DP580. | prk.: Po kiek laiko nežinia koks vėjas jį vėl užpūtė rš. Mano vaikui vėjas užpūtė išgąstį Žem. ^ Greitas užbėga, ant lėto vėjas užpučia KrvP(Mrk). Greitasis patsai susiieško, o lėtajam vėjas užpučia LTR(An). 8. tr. pučiant uždaryti (apie vėją): Vėjas ùžpūtė duris Jrb. 9. tr. Vv, Km, Lš užgesinti: Užpū̃sk šakalį, žvakę J. Ùžpūtė lempą [čia], užpū̃s i ten Slnt. Ažpū̃sk žiburį Ds. | prk.: Mirtis užpūtė gyvenimo žiburėlį rš. ^ Žagrė ugnį (žiburį) užupučia, pjautuvas ažudega LTR(Ds). | refl.: Manai, kad pati lempa užsipūtė? Ds. ║ Q24, R33, N pučiant užžiebti, uždegti: Užpūsk iš nuodėgulio ugnę Ds. Prie žarijų prideda šakalių, pučia ir ùžpučia J.Jabl. Užpū̃skit žiburį, jau visai sutemo Užp. Dar šviesu tebėra, o jie jau žiburį ùžpūtė Sv. | refl. tr.: Užsipūsk žiburį, ką patamsy sėdi Ėr. 10. tr., intr. pučiant užgriežti: [Orkestrantai] pabaigai staiga užpūtė linksmą galopą, nuo kurio apsnūdę rekrūtai beregint atgijo rš. 11. refl. šnek. užpykti: Tai purkštuklis, kad tik kiek, tai i užsìpūtė Ml. Ineinu pirkion, ažsipū̃tę visi i niekas žodžio neamtelė[jo] Prng.

◊ prieš vė́ją užpū̃sti nugalėti (galingesnį): Prieš vė́ją neužpūsì Trgn.

úodegą užpū̃sti pasipūsti, užpykti: Úodegą ùžpūtė ir išlėkė Pvn.

uostùs užpū̃sti didžiuotis: Uosčiukùs užpū̃tęs, kėp kėp eina Krš.

\ pūsti; antpūsti; apipūsti; atpūsti; dapūsti dapučia dapūtė; įpūsti; išpūsti; nupūsti nupučia nupūtė; papūsti; parpūsti; perpūsti; prapūsti; pripūsti; razpūsti; supūsti; užpūsti